Balandis 2017
Lietuvos kino fondas pasipildė pasaulyje įvertintais ir geidžiamais filmais
Lietuvos kino fondas – platforma, kurioje nemokamai, arba už menką įkainį mobiliuose įrenginiuose galima pasižiūrėti daugiau nei 300 visų laikų lietuviškų filmų, pasipildė 30-ia naujų kūrinių. Tarp jų – ir režisierės Giedrės Žickytės juosta „Meistras ir Tatjana“, ką tik triumfavusi Čikagoje.
Lietuvės filmas „Meistras ir Tatjana“, pasakojantis apie vieną ryškiausių 7-ojo dešimtmečio porų, genialų fotografą ir jo gražuolę žmoną bei jų aistringą ir fatališką meilę, JAV sulaukė didžiulio susidomėjimo.
„Čikagoje filmas buvo „sold out“. Tie, kurie nepateko į abi peržiūras, teiravosi alternatyvių būdų, kaip vis dėlto galėtų pamatyti šį filmą. Ir tokių klausimų aš sulaukiu kone kasdien, dėl to labai džiaugiuosi, kad „Meistras ir Tatjana“ bus pagaliau oficialiai pasiekiamas internete, – sako G. Žickytė. – Žinoma, tai ne tas pats: stebėti filmą didžiajame ekrane ar namuose. Net Gene Siskel, vadovaujantis vienam žymiausių kino centrų Čikagoje, kuriame ir buvo parodytas filmas „Meistras ir Tatjana“, man pasakė, kad didžiulis skirtumas tarp to įspūdžio, kurį patyrė, pasižiūrėjęs filmą kompiuterio ekrane, ir dabar, pamatęs jį kino teatre: kaip užbūrė garsas, kokių vaizdų pastebėjo, kurių neužfiksavo anksčiau. Tačiau bet kuriuo atveju, kino teatruose nerodys filmo visą gyvenimą, o mums labai svarbu, kad žmonės turėtų galimybę tai pamatyti. Aš pati asmeniškai stengiuosi kiek įmanoma filmus pamatyti kino teatre, bet ne visada pavyksta suplanuoti, tada tikrai gelbsti tokios platformos.“
Režisierė sako, kad po „Meistro ir Tatjanos“ seansų Čikagoje vėl gavo daugybę žinučių, kuriose žmonės dalijosi, kaip juos įkvėpė šis filmas. „Po kiekvienos peržiūros gaunu tokių laiškų. Žmonės man pasakoja savo istorijas, daugiausia apie tai, kad nori kažką keisti savo gyvenime – vėl pradėti fotografuoti, kurti“, – teigia režisierė.
Lietuvos kino fondo platformoje nuo šiol galima pasižiūrėti ir ankstesnį G. Žickytės darbą – dokumentinį filmą „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, greta kitų prodiuserinės kompanijos „Just a Moment“ filmų: „Igruški“, „Tėvas“, „Nesamasis laikas“, „Paskutinė medaus mėnesio diena“, „Julija“, „Aš už tave pakalbėsiu“, „Šarka II“.
Kompaniją atstovaujanti prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė sako, kad sudėtinga būtų rekomenduoti konkretų filmą. Tebūnie tai – žiūrovo pasirinkimas, perskaičius prie filmo pateiktus aprašymus ir komentarus. „Bet kaiką galiu užtikrinti: nei vienas filmas nėra tuščias ir todėl nėra lengvai užmirštamas. Kiekvienas jų bent kurį laiką lydės žiūrovą. Manau, kad tai – svarbiausia“, – teigia „Just a Moment“ prodiuserė.
Jos atstovaujamos kompanijos produkcija kino fonde atsirado tik dabar, nes tam buvo įvairių priežasčių.
„Dauguma naujesnių filmų pasirodė platformoje neseniai. Manau, kad nesusitarę skirtingi prodiuseriai kurį laiką stebėjo platformą. Aš asmeniškai norėjau užsitikrinti filmų saugumą, – geografinių blokų galimybes, apsaugą nuo piratų ir panašiai, – sako D. Vildžiūnaitė. – Piratavimo klausimą aiškinu paprastai: „Paveikslų iš galerijų ar bandelių iš parduotuvės juk nebandome netyčia išsinešti. Tai kodėl manoma, kad filmus vogti galima? Tai yra vagystė.“
Naujausių filmų peržiūros kinofondas.lt platformoje kainuoja iki 3 eurų. Prodiuserė pritaria, kad lietuvio sąmonei tai yra pakankamai logiška suma ir priežastis atsisakyti nelegalių svetainių, ypač jei filmą žiūri ne vienas. Kartu ji džiaugiasi, kad neatsiliekame nuo bendrų pasaulinių kino platinimo tendencijų, kurios vis labiau orientuojasi į oficialų kūrinių platinimą internetinėje erdvėje.
„Manau, kad ši platforma yra atsakas jau seniai egzistavusiam poreikiui, kurį sukuria labai trumpas nacionalinių autorinių filmų gyvenimas Lietuvos kino salėse, jau nekalbant apie tuos šalies regionus, kuriuose žmonės išvis neturi galimybės pamatyti filmų, nes kino salių tiesiog nėra“, – teigia D. Vildžiūnaitė.
Nuotraukos: Vidas Černiauskas, LIKA ir Giedrės Žickytės asmeninis archyvas
KVIEČIAME Į VISUOTINĮ NARIŲ SUSIRINKIMĄ
Informuojame, kad 2017 m. balandžio 26 d. 11:00 val. šaukiamas Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA Visuotinis narių susirinkimas, kuris vyks Lietuvos kinematografininkų sąjungos patalpose Vasario 16-osios g. 8, Vilniuje. Nesusirinkus kvorumui, (1/2 asociacijos narių) pakartotinis visuotinis narių susirinkimas šaukiamas 2017 m. balandžio 28 d. 11:00 val. Lietuvos kinematografininkų sąjungos patalpose Vasario 16-osios g. 8, Vilniuje.
Visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė:
1. AVAKA 2016 metų veiklos, finansinės ir auditoriaus ataskaitų tvirtinimas.
Dalyvių registracijos pradžia: 10:30, pabaiga:11:00. Dalyviai užsiregistravę po nurodyto termino pabaigos, Visuotiniame narių susirinkime dalyvauja be balsavimo teisės.
Maloniai kviečiame dalyvauti!
Su dokumentais susipažinti galima čia.
ODISĖJA72 — 72 valandų filmų kūrimo iššūkis
ODISĖJA72 — Lietuvoje atitikmenų neturintis trumpametražių filmų kūrimo iššūkis, kuriame
dalyvauti kviečiami kino, video, animacijos, audiovizualinių menų entuziastai ir profesionalai.
Burk komandą ir priimk 3 parų iššūkį sukurti trumpametražį filmą nuo A iki Z!
Prieš pradedant filmų kūrimo odisėją, dalyvaujančios komandos bus suburtos starto vietoje —
VGTU „LinkMenų fabrike“. Joms bus paskelbtos atsitiktinai sugeneruotos užduotys
padiktuosiančios tris pagrindinius elementus, kurie privalės atsirasti filme: tam tikras veikėjas,
filme girdima frazė bei filme atsirandantis rekvizitas. Taip pat užduotys suformuos, kokio žanro
filmą kiekviena komanda turės sukurti. Renkant ODISĖJA72 iššūkio nugalėtojus vienas iš
vertinimo kriterijų bus tikslus, motyvuotas ir originalus užduoties įgyvendinimas filme. Renginio
metu kiekviena iššūkyje dalyvaujanti komanda turės išskirtinę galimybę konsultuotis su
patyrusiais audiovizualinių kūrinių autoriais, kurie dalins patarimus scenarijaus rašymo,
kūrybinių sprendimų vystymo, prodiusavimo, režisavimo, filmavimo bei montažo klausimais.
Renginio metu geriausi filmai bus įvertinti ir apdovanoti vertingais prizais šiose kategorijose:
• Geriausias filmas — 3800 € vertės prizas
• Geriausia kinematografija — 1200 € vertės prizas
• Originaliausias užduoties įgyvendinimas — 1000 € vertės prizas
• Geriausias montažas — 550 € vertės prizas
RENGINIO EIGA
05/12 9:00 — ODISĖJA72 Atidarymas, užduotys ir misijų pradžia VGTU „LinkMenų fabrike“.
05/12 19:00 — Susitikimai su mentoriais.
05/13 11:00 — Filmo idėjos pitch’as dėl galimybės savo filme naudoti renginio partnerio
„Promaksa“ suteikiamomis profesionalaus drono valdytojo paslaugomis.
05/15 10:00 — Filmai pateikiami vertinimo komisijos įgulai.
05/15 19:00 — ODISĖJA72 Filmų peržiūra ir apdovanojimai Kino teatre „Pasaka“.
Bonus: Neformalus kontaktų vakaras ir naujų misijų planavimas — renginio afterparty.
Registruokite komandas iki balandžio 30 d., o atrinktos dalyvauti bus paskelbtos gegužės 1-2 d.
Renginys nemokamas, dalyvių skaičius ribotas.
Daugiau informacijos ir registracija: www.odiseja72.lt
www.odiseja72.lt informacija
KVIEČIAME Į PAKARTOTINĮ VISUOTINĮ NARIŲ SUSIRININKIMĄ
Informuojame, kad 2017 m. balandžio 26 d. 11:00 val. šauktas Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA Visuotinis narių susirinkimas neįvyko, nes nesusirinko reikiamas narių skaičius, t.y. nebuvo kvorumo.
K V I E Č I A M E į pakartotinį AVAKA Visuotinį narių susirinkimą 2017 m. balandžio 28 d. 11:00 val. Lietuvos kinematografininkų sąjungos patalpose Vasario 16-osios g. 8, Vilniuje. Susirinkimas įvyks nepaisant susirinkusių narių skaičiaus.
Visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė:
1. AVAKA 2016 metų veiklos, finansinės ir auditoriaus ataskaitų tvirtinimas. Su dokumentais susipažinti galima čia.
Dalyvių registracijos pradžia: 10:30, pabaiga:11:00. Dalyviai užsiregistravę po nurodyto termino pabaigos, Visuotiniame narių susirinkime dalyvauja be balsavimo teisės.
Maloniai kviečiame dalyvauti!
Gerbiami kūrėjai, tuo pačiu norime Jus pasveikinti Pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos proga bei palinkėti Jums kūrybinio lengvumo ir įkvėpimo!
AVAKA – ARČIAU KŪRĖJO!
KVIEČIAME Į PAKARTOTINĮ VISUOTINĮ NARIŲ SUSIRINKIMĄ
Informuojame, kad 2017 m. balandžio 26 d. 11:00 val. šauktas Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA Visuotinis narių susirinkimas neįvyko, nes nesusirinko reikiamas narių skaičius, t.y. nebuvo kvorumo.
K V I E Č I A M E į pakartotinį AVAKA Visuotinį narių susirinkimą 2017 m. balandžio 28 d. 11:00 val. Lietuvos kinematografininkų sąjungos patalpose Vasario 16-osios g. 8, Vilniuje. Susirinkimas įvyks nepaisant susirinkusių narių skaičiaus.
Visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė:
1. AVAKA 2016 metų veiklos, finansinės ir auditoriaus ataskaitų tvirtinimas. Su dokumentais susipažinti galima čia.
Dalyvių registracijos pradžia: 10:30, pabaiga:11:00. Dalyviai užsiregistravę po nurodyto termino pabaigos, Visuotiniame narių susirinkime dalyvauja be balsavimo teisės.
Maloniai kviečiame dalyvauti!
"12 Kėdžių" prodiuseris: "Internete filmas pasiutusiai gaudomas, bet jo piratinis platinimas – nusikaltimas"
Lietuviškos juodojo humoro komedijos „12 Kėdžių“ kūrėjai kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl nelegalaus filmo platinimo internetinėje erdvėje. Kino gerbėjų ir kino fanatikų išliaupsinta Algio Ramanausko režisuota juosta buvo neteisėtai patalpinta ne tik policijai žinomuose tinklapiuose, bet ir viešai prieinamoje „Facebook“ platformoje.
Kino salės 2016 metais sulaukė rekordinio kino mėgėjų skaičiaus. Lietuvos kino centro (LKC) duomenimis, pernai kino teatruose apsilankė 3,6 mln. žiūrovų, kurie bilietams išleido per 17,5 mln. eurų. Užimdamas vis didesnę rinkos dalį, kino teatrus sėkmingai užkariavo ir atsigavęs lietuviškas kinas.
Savo ruožtu Intelektinės nuosavybės apsaugos centras (INAC) pateikė kitokius kino industriją apibūdinančius skaičius: 2016 metais kompanija „Google“ pašalino beveik 1 mlrd. nuorodų į neteisėtai platinamą turinį įvairiose platformose, pašalintos nuorodos apima virš 350 tūkst. neteisėtą turinį platinančių tinklalapių.
Pasauliniu reiškiniu vadinamas skaitmeninis piratavimas dažniausiai dengiasi patogumu vartotojams – juk paprasčiau įrašą tiesiog parsisiųsti, nei eiti į kino teatrą ar ieškoti, kur jį nusipirkti.
„Internete informacija sklinda labai greitai, o žinios apie išleistą naują filmą ar serialą visuomenę pasiekia akimirksniu. Natūralu, kad žiūrovas nori tai pamatyti ir, jei teisių turėtojas nesudaro galimybės tai padaryti legaliai, žiūrovas ieško, kaip vis tiek tą turinį pažiūrėti. Taigi, teisėtų prieigų atsiradimas ir kokybiško turinio pasiūla yra labai svarbus momentas šioje sistemoje“, – svarbiausias piratavimo priežastis nurodo Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos (AVAKA) direktorius Darius Vaitiekūnas.
Visgi, dažnas vartotojas, jau įpratęs gauti produkciją už dyką, net nesusimąsto ar nesugeba objektyviai įvertinti tikrosios žalos kūrėjui.
„Būrys žmonių už privačias lėšas kartu dirbo trisdešimt savaičių, nes norėjo padaryti tokį filmą, kurį būtų malonu žiūrėti, kuris būtų ir edukacinis, ir patriotinis, ir smagus. Ar malonu žiūrėti „12 Kėdžių“ „Facebook“ platformoje? Gal tai ir nėra apčiuopiama, bet tai – tokia pati vagystė, – pabrėžė filmo prodiuseris Stasys Baltakis. – Filmas yra kūrėjų produktas, o kiekvienas nelegalaus platinimo atvejis – nusikaltimas. Tai visų šalių, kovojančių su piratavimu siekiamybė, tikiuosi, Lietuvos kada nors taip pat.“
AVAKA direktoriaus D. Vaitiekūno teigimu, visuomenei ypatingai svarbu suprasti, kas yra tikrasis „piratas“. „Visi kalba, kad žmonės naudojasi piratiniais tinklapiais ir taip remia piratavimą, tačiau kitas aspektas yra, ar tikrai vartotojai žino, kad tas ar kitas tinklapis yra piratinis? Turiu ne vieną pavyzdį, kai žmogus moka už turinio naudojimą piratinio tinklapio administratoriams ir galvoja, kad viskas yra gerai ir kad tai – legalu. Dėl to, mano subjektyvia nuomone, labai svarbu atskirti, kad pažeidėjai yra ne visi vartotojai, o tie asmenys, kurie padaro kitų turinį viešai prieinamą internete, nepriklausomai ar gauna už tai pajamas ar ne. Tokie asmenys užsiima neteisėta veikla ir gali būti traktuojami kaip piratai.“
Dw.com tinklapio duomenimis, skaitmeniniu piratavimu užsiima net ketvirtadalis lietuvių, taip užimdami trečią vietą tarp šalių, kuriose interneto vartotojai aktyviai naudojasi nelegaliai filmus transliuojančių puslapių paslaugomis.
„Mokame puikiai įvaldyti nelegalų alkoholį ir tabaką, čia politikai suvokia daromą žalą valstybei, o štai filmas, muzika, knyga ir kita intelektinė nuosavybė ir jos kuriama vertė nesuvokiama, todėl ir neginama“, – įsitikinęs „Multikino“ marketingo vadovas Raimundas Bilinskas. Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad formuojasi įpratimas palaukti „piratkės“, tačiau toks nesuvokimas daro tiesioginę įtaką vartotojui ir žudo legalų knygų, kino ar muzikos verslą.
„Iš tokios neteisėtos veiklos, kuri dažnai apibūdinama kaip „nemokama“, yra gaunamos didžiulės neteisėtos pajamos. Teisių turėtojai aktyviai kovoja visose platformose ir šalina visus pažeidimų šaltinius. Iš esmės kova prieš „piratus“ prasideda dar prieš sukuriant filmą – filmo kopijos kuriamos taip, kad jų platinimas taptų neįmanomas, nuolat peržiūrimi galimi neteisėti sklaidos šaltiniai. Tiesa, visas šis apsaugos stiprinimas padidina ir originalo gamybos kaštus, – pasakoja INAC atstovas Vytas Simanavičius. – Kiekvieną dieną atsiranda vis naujų piratavimo būdų. „Facebook“ platformoje įdiegta nauja funkcija „Tiesioginė transliacija“ neliko nepastebėta ir interneto piratų. Pradeda vyrauti nauja tendencija – einama į kino teatrą ir gyvai transliuojamas filmas tiesiai iš kino salės“.
D. Vaitiekūnas, kalbėdamas apie šiuo metu Lietuvoje vykdomos autorių teisių apsaugos sistemos trūkumus, išskiria du veiksnius – spartus technologinis procesas bei valstybės institucijų požiūris į intelektinę nuosavybę. „Naujos technologijos vystosi labai greitai ir teisinis reguliavimas nespėja sureguliuoti visų santykių visuomenėje, taip palikdamas spragas, kuriomis sėkmingai naudojasi ne visai sąžiningi asmenys. Tai liečia visus technologinius sprendimus, pradedant autorių kūrinių skaitmeniniu platinimu internete ir baigiant dronais. Turiu pasakyti, kad klausimai sprendžiami, bet labai lėtai ir sprendimai, kuriuos stengiasi priimti valstybė, buvo aktualūs „vakar“. Tuo tarpu dėmesys nėra skiriamas esminiams faktoriams – skaitmeniniams nusikaltimams ir jie nėra tinkamai kriminalizuoti. Jei iš galerijos vagis išneš paveikslą (ir jei dar kokį geriau žinomą), tai policija dės dideles pastangas, kad jis atsirastų, o vagis būtų nubaustas. Tačiau, jei realiai ta pati situacija vyksta su kino filmu internete – žmogus paima ne savo filmą iš ne savo svetainės internete ir jį pradeda „pardavinėti“ kaip savo – visiems atrodo, kad tai yra menkavertis nusikaltimas ir tam nėra realių žmogiškųjų resursų“, – apgailestauja AVAKA direktorius.
Ši, viena iš aktualiausių problemų autorių teisių apsaugos srityje, eskalajuoma viešai jau ilgą laiką, tačiau pažaboti įsisiautėjusius piratus vis dar užtrunka. Tai patvirtintina ir kitų valstybių pavyzdžiai. Švedijoje galiojantis įstatymas suteikia galimybę teisių savininkams kreiptis į teismą ir gauti vartotojų, įtariamų neteisėtu duomenų siuntimusi, IP adresus. JAV vyksta teisminiai procesai, kuriuose asmenys, nelegaliai platinę ar dalinęsi autoriniais darbais, baudžiami net 1,5 mln. JAV dolerių baudomis. Lietuvoje taip pat yra numatytos griežtos sankcijos: už internetinį piratavimą gresia laisvės atėmimas iki 3 metų, dideli mokesčiai, baudos ar net turto konfiskavimas.
„Iš tiesų, pašalinti nelegaliai platinamą kūrinį kartais pakanka ir 15 minučių, tačiau turtinės žalos atlyginimo mechanizmas dažnai yra komplikuotas. Galima būtų išskirti tik tą faktą, kad mūsų valstybės vykdoma autorių teisių apsauga nėra tobula. Technologijos ir teisinė bazė situaciją palengva keičia, tačiau panašu, kad nelegalios muzikos, filmų ar knygų kopijos bent artimiausiu metu niekur nedings“, – situaciją internetinėje erdvėje apibendrina V. Simanavičius.
„Multikino“ marketingo vadovas įsitikinęs, kad piratauti skatina ne kino teatrų bilietų kainos, o nebaudžiamumas arba nepakankamas visuomenės švietimas. „Mes daug ko negalime sau leisti – prabangių namų su baseinais, automobilių, kilogramo ikrų vakarienei – jų taip lengvai neatsisiųsi, o ir belangė už turtinius nusikaltimus garantuota. Tačiau jei noriu pamatyti filmą – tai kas čia tokio, kas čia pastebės, kad tik aš vienas, kad tik mes su draugais, kad tik koks Panevėžio rajonas jį nelegaliai pasižiūrėjo... Visgi pamirštama, kad Panevėžio rajonui nelegaliai pasižiūrėjus filmą, kūrėjai ir platintojai, ko gero, belsis Darbo biržon ir tada tų „taupančiųjų“ prašys juos išlaikyti. Valstybė mokės jiems pašalpas ir vėl kažkurios gatvės bus neasfaltuotos, taigi, ir „taupantysis“ uždirbs mažiau ir vis ilgiau negalės sau leisti kino, ikrų, namo ar naujo automobilio“, – situacijos beviltiškumą apibūdina R. Bilinskas.
„12 Kėdžių“ prodiuseris S. Baltakis taip pat įsitikinęs, kad piratavimu padaroma ne tik turtinė žala pačiam kūrėjui, bet ir visai kultūrai. „Skaičiuojama, kad nelegali kopija net penkiagubai sumažina filmo žiūrimumą kino teatruose. Kūrėjas, nesurinkęs planuojamo biudžeto, ateityje gali apskritai atsisakyti idėjos kurti filmus. „12 Kėdžių“ atveju skaičiai akivaizdūs: „Vimeo“ portale filmas peržiūrėtas beveik 650 kartų, o pardavimų būta tik 56. Kažkurie vartotojai, legaliai nusipirktą savo peržiūrą, perpardavinėjo kaip paskyrą savo portaluose. Tokiu būdu mes patiriame tiesioginius nuostolius, o nelegaliai filmą platinęs asmuo iš to uždirbo, t.y. uždirbo pavogęs. Nekalbu apie lietuviškus piratinius portalus, kur peržiūrų skaičius gerokai didesnis – filmas pasiutusiai populiarus ir gaudomas, o piratai trina rankas.“
Akivaizdu, kad vieningo būdo užkirsti kelią piratavimui nėra, tačiau ne vienerius metus šioje srityje dirbantis V. Simanavičius pastebi kitą problemos pusę. „Kodėl piratavimo reiškinys vis dar aktyvus? Žiniasklaida labiau orientuota į neigiamą požiūrį autorių teisių ir jų apsaugos atžvilgiu“, – įvardija ekspertas. V. Simanavičiaus nuomone, nepakanka nušviesti vien tik blogąsias autorių teisių apsaugos puses ir konkrečius pažeidimus, nors ir šie klausimai viešinami spaudoje palyginti labai mažai, bet būtina atlikti ir švietėjišką misiją – paprastus skaitytojus labiau supažindinti su pačiomis autorių teisėmis. Jau pats vartotojo žinojimas ir supratimas apie piratavimo žalą gali sumažinti norą tuo naudotis.
Tiesa, verslui žengiant koja kojon su technologijomis, atsiranda kitokie vartotojui patogūs sprendimai. Lietuvoje kuriamos legalios platformos savo žiūrovams siūlo patogią alternatyvą piratinėms filmų kopijoms. Nuo 2015-ųjų veikianti tiek archyvinių, tiek naujų lietuviškų filmų platforma „Kino fondas“ vis labiau populiarėja tarp žmonių, kurie filmus žiūri tik legaliai.
„Ši platforma, skirta lietuviško kino mėgėjams ir Lietuvos kultūros gerbėjams, internete siūlo plačiausią mūsų šalies kinematografijos darbų spektrą. Čia nemokamai galima pasižiūrėti 270 lietuviškų filmų, kita dalis naujausių filmų yra mokami, tačiau maksimalus peržiūros mokestis tesiekia 2,99 euro“, – naujausias legalaus kino tendencijas atskleidžia projekto vadovė Lina Buzelytė.
2017 m. balandžio 28 d. įvyko AVAKA pakartotinis visuotinis narių susirinkimas
„Kiekvienų pastarųjų šešerių metų pradžia man asocijuojasi su Visuotiniu narių susirinkimu ir praėjusių metų veiklos apžvalgos parengimu. Ir tai yra puiki proga sustoti ir įvertinti, kas per praėjusius metus buvo nuveikta, įgyvendinta, pasiekta ir palyginti, kaip keičiasi organizacija nuo veiklos pradžios iki šiandienos“, – Darius Vaitiekūnas.
2017 m. balandžio 28 d. įvyko AVAKA pakartotinis Visuotinis narių susirinkimas, kuriame susirinkę AVAKA nariai patvirtino AVAKA 2016 metų veiklos, finansinę ir auditoriaus ataskaitą. Su ataskaita susipažinti galite čia.
Džiaugiamės, kad įgyvendinome 2016 m. išsikeltus tikslus, ir toliau dirbsime išvien dėl kūrėjų gerovės.
AVAKA – ARČIAU KŪRĖJO!
